b- Lu 6:13Jo 6:70
c- Lu 6:21Re 7:16,17Sam 126:5-6Ais 61:3

Luke 6

Jisas nape Dembinai ma nemaf anama Sabat esis Juda sapoma nomaꞋwanai

(Mt 12:1-8; Mk 2:23-28)

1Anona nemaf esis Juda sapoma nomaꞋwanai Sabat, Jisas nafeꞋ anagon eaꞋ nataga anona aof sawa witanai nawis. EaꞋ alupumi ananimi mafeꞋ malomana, eaꞋ magi anom wit maufi mokaꞋisam lagof amamumi magwaꞋam. 2EaꞋ anom Farisi mahaliꞋam maꞋi, “Ina pendaꞋam naꞋama ma nemaf anaeꞋ Sabat mapoma nomaꞋwanai, owaꞋ. DeiꞋ maina pandaꞋam naꞋama?”

3EaꞋ Jisas nagwamam naꞋipam naꞋi, “IpeꞋ pegawa basef amama ma waf fowaꞋ gani dembinai King Devit nandaꞋanai. Nemaf anama Devit naloma alupumi ananimi nolomaham 4anan nawis ipat luꞋunai Godi nomon naꞋ bret anama amam pris mondolali masoꞋ Godanai. EaꞋ naꞋana nasoꞋ alupumi ananimi wapotiꞋ maꞋana etin. EaꞋ miꞋuli apeꞋinai naꞋi amam pris atom meaꞋana.”

5EaꞋ Jisas naꞋipam wapotiꞋ naꞋi, “AeꞋ ataga epen endilisiwei, ape Dembiwei ma nemaf anama Sabata iꞋipipa maina maol andeandeꞋma pila basef pendaꞋana nemaf anama.”

Nemaf anama Sabat esis Juda sapoma nomaꞋwanai Jisas nandaꞋ anona aman lagel aonainai boꞋona

(Mt 12:9-14; Mk 3:1-6)

6Anona nemaf esis Juda sapoma nomaꞋwanai Sabat nataga. EaꞋ, Jisas nafeꞋ nawis nomon ipat esis Juda saꞋi basef sapeinai nape naꞋipasa basef esis amam nematawa. EaꞋ anona aman nape nalomas, lagel daꞋisinai ananinai aona nagaꞋ nail. 7Amam mawalipasa miꞋuli Godi maloma anom Farisi maꞋi mogolopa anona eafa meambasoꞋma Jisasa anom basef basoꞋmaimi ma mondaꞋmana basef. EaꞋ mandaꞋana naep diꞋindeꞋana. MaꞋi muti anan nondaꞋ aman anama boꞋona nemaf anama Sabat o owaꞋ? 8EaꞋ Jisas nogawa nomonas amamumi, naꞋipa aman anama lagel aonainai naꞋi, “IneꞋ hafel nitu naep hiesi laꞋafena esis seatilina.”

EaꞋ anan nohafel naitu.

9EaꞋ Jisas naꞋipam naꞋi, “AeꞋ aꞋi ihaliꞋipa ma miꞋuli apeꞋinai naꞋiam naꞋimama? Nemaf anaꞋe apeꞋ mondaꞋ waf buꞋunai o mondaꞋ waf aonai? NaꞋi apeꞋ migiambama epes ambal namunai napeis o mohas sogaꞋ?”

10EaꞋ natologon tulif amam nematawa hiesi, naꞋipa aman anama naꞋi, “Dowa lagel ineꞋinai usiꞋina.”

EaꞋ nando lagel nataga boꞋona wapotiꞋ.

11EaꞋ amam Farisi maloma amam mawalipasa miꞋuli Godi opalef wandafum kwapeteꞋ endilisi ma anan. EaꞋ mandaꞋipama maꞋi, “AfaꞋ nambimb ondaꞋ maina Jisas?”

Jisas nandandepa alupumi ananimi 12-peleim

(Mt 10:1-4; Mk 3:13-19)

12Anona nemaf Jisas nandowasaꞋ nafeꞋ halafutagw nandaꞋ betena God. EaꞋ owamb anama laona anan nape nandaꞋ beten nafeꞋ eaꞋ lala. 13Aon natefi, anan nofala alupumi ananimi hiami mafiꞋi. Amam 12-peleim nandandepam Aposel. 14Anona Saimon, eaꞋ Jisas nandaꞋmana agel waꞋana Pita. EaꞋ Andru, owalomana Saimoni. EaꞋ Jems naloma Jon, Filip naloma Bartolomyu, 15Matyu naloma Tomas eaꞋ Jems nogalomana Alfiusi. EaꞋ Saimon anan epes hiesi Seloti.
Niti futnot Matyu 10:4
16EaꞋ Judas nogalomana Jemsi, naloma Judas Kariotinai, aman anama nawalapa Jisasa naumbih ananimi. b , c

Jisas nandaꞋ amam nematawa hiesi awes nandaꞋasi sataga boꞋwes

(Mt 4:23-25)

17EaꞋ Jisas niniala naloma alupumi ananimi mafeꞋ anagon bembeꞋagoma, doꞋok esis alupisi hiesi ananisi safiꞋi saliꞋ saituma. EaꞋ epes hiesi safiꞋi. Enis safiꞋi wambel hiagoma Judia eaꞋ enis safiꞋi wambel biefina Tair naloma Saidon nape felefeleꞋma naoh, enis safiꞋi Jerusalem. 18Esis safiꞋi ma someꞋ basef ananimi ma natofa awes nandaꞋasi. EaꞋ esis amam nematawa ambagof awami mahambombagasi safiꞋi, Jisas nandaꞋas boꞋwes wapotiꞋ. 19Pepel ananinai nafeꞋ nandaꞋ esis hiesi boꞋwes. EaꞋ deiꞋ esis hiesi saꞋi sombaleꞋefana.

Jisas naꞋipasa waf sealifanai eaꞋ seandanifelonai

(Mt 5:1-12)

20Jisas nati amam alupumi ananimi naꞋipam naꞋi,

“IpeꞋ kwahupei otamba maim aꞋipei, ipeꞋ pawis eaꞋ wambota Godi numafipa. Amama atom deiꞋ ipeꞋ pandanifel pape.
21IpeꞋ epes nolomahipei, deiꞋ pandanifel pape andeandeꞋ. DeiꞋ main, anona nemaf ipeꞋ peaꞋ gwaꞋaimi elihipa endilisi. IpeꞋ epes opalef nimanima palef, deiꞋ pandanifel pape andeandeꞋ. DeiꞋ main, anona nemaf ipeꞋ pandanifel pindaꞋiaf.
22AeꞋ ataga epen endilisiwei. Nambimb enis epes siti ipeꞋ pila aeꞋ, esis opalef aoma ipeꞋ endilisi. EaꞋ sowaꞋ alafugaha ipeꞋ seseꞋepa agof awami endilisi siꞋi ipeꞋ epes aopai sindaiwaꞋmepa sogaloꞋmepa.
23Nemaf anama esis sondaꞋepa naꞋama, ipeꞋ pendanifel pialemb etin. DeiꞋ main, amamaga hiami buꞋwami ipeꞋimi maꞋoh heven ilif. FowaꞋ gani akupas bafapas asasisi sandaꞋ amam profet aom naꞋama etin.
24IpeꞋ otamba wiga maim hiamipei, ipeꞋ pindumafuma ma amamaga awami nimanimi meatagamipei. DeiꞋ main, ipeꞋ deiꞋ pefaꞋam eaꞋ amamaga mondaꞋepa pandanifelamami.
25IpeꞋ deiꞋ paꞋ gwaꞋaimi elihipei, pindumafuma ma amamaga awami nimanimi meatagamipei. DeiꞋ main, anona nemaf ipeꞋ nolomehepa. IpeꞋ deiꞋ pandaꞋiafi, ipeꞋ pindumafuma ma amamaga awami nimanimi meatagamepa. DeiꞋ main, anona nemaf ipeꞋ pelefa pendaꞋaga endilisi.
26IpeꞋ deiꞋ epes hiesi hiꞋalas safela agof ipeꞋmi saꞋi ipeꞋ buꞋwipei, ipeꞋ pindumafuma ma amamaga nimanimi luꞋwami meatagamipei. DeiꞋ main, fowaꞋ akusas bafasas asasisi saꞋipam naꞋama etina amam profet mambasoꞋmami maꞋipasa basef Godi. SandaꞋmamam naꞋama etin, safela agof amamumi.

Anom basefa ukup mimila epes isima naumbih

(Mt 5:38-48)

27EaꞋ ipeꞋ pameꞋ basef aeꞋami, ipeꞋ ukup mimila naumbih ipeꞋisi, pendaꞋmasa waf buꞋunai isima opalef aoma ipeꞋi. 28IpeꞋ pihaliꞋ Goda nondaꞋmas waf buꞋunai ma epes isima sandaꞋmepa waf aonai. EaꞋ pendaꞋ betena epes isima sandaꞋepa aopei. 29IꞋi emi egelin nehepa aomb waꞋol, pendamboma nehepa waꞋol wapotiꞋ. IꞋi emi egelin nefaꞋepa saket ipeꞋinai, ina pindaꞋimana, owaꞋ. PeseꞋana wapotiꞋ. 30IꞋi emi egefin nefalepama anom amamaga, ipeꞋ peseꞋanam. EaꞋ iꞋi emi egefin nefaꞋ amamaga ipeꞋimi, ipeꞋ owaꞋ piꞋipana mehipa negwamepam, owaꞋ. 31Maina waf ipeꞋ paꞋi esis sandaꞋmepana ipeꞋi, ipeꞋ pendaꞋmasana naꞋama etin.

32IꞋi ipeꞋ ukup mimila epes isima ukup maimaila ipeꞋ etipa, nambimb pefaꞋ maim amamaga buꞋwami ma waf anama? OwaꞋetin. Epes sandaꞋ waf aonai esis sandaꞋana naꞋama etin. Ukup maimaila epes isima ukup maimailasi. 33IꞋi ipeꞋ pendaꞋ waf buꞋunai ma isima sandaꞋ waf buꞋunai atona ma ipeꞋi, nambimb emi nefela agof ipeꞋimi? OwaꞋetin. Epes isima sandaꞋ waf aonai esis wapotiꞋ sandaꞋ waf naꞋamainai. 34IꞋi ipeꞋ peseꞋasa anom amamaga epes isima ipeꞋ pegawa esis nambimb seagwamepami, anona nemaf emi nefela agof ipeꞋimi? OwaꞋetin. Epes sandaꞋ waf aonai wapotiꞋ saseꞋasa anom amamaga enis sandaꞋ waf aonai, ma esis seatanima seafaꞋam naꞋama etin mondagwama siꞋi saliꞋ saseꞋasam. 35EaꞋ ipeꞋ ukup mila naumbih ipeꞋisi, pendaꞋmas waf buꞋunai esis peseꞋasa amamaga. IpeꞋ ina ataꞋ piꞋi anona nemaf esis sogwamepam, owaꞋ. IpeꞋ pendaꞋas naꞋama anona nemaf God laꞋifinai nape ilifi neseꞋepa amamaga luꞋwami buꞋwami ma pepe awasi ananipei. DeiꞋ main, anan naꞋi uwahipis esis isima owaꞋ seanifelonae saloma isima sandaꞋ waf aonai. 36Ahalomepa ipeꞋinai naꞋi uwahipis esis sandaꞋ waf aonai. IpeꞋ pendaꞋam naꞋama etin siꞋi anan nati esis uwahipis.

Waf mowaloga enis epes siꞋi anona jas dembinai

(Mt 7:1-5)

37IpeꞋ ina pewaloga enis epes siꞋi anona jas dembinai nawaloga basef kot luꞋunai, owaꞋ. Ama anona nemaf God ina nowalogepa, owaꞋ. IpeꞋ ina pembasoꞋma enis epes, owaꞋ. Ama anona nemaf God ina nombasoꞋma ipeꞋ wapotiꞋ, owaꞋ. IpeꞋ pekwaha waf aonai enis sandaꞋma ipeꞋanai. Ama anona nemaf God nogwam nokwaha waf aonai ipeꞋinai. 38IpeꞋ peseꞋasa amamaga enis epesa God noseꞋepa amamaga ipeꞋ. Anona nemaf anan noseꞋepa amamaga hiami siꞋim mosaminiala ma ipeꞋ. Ikwaf ipeꞋ peaseꞋasana enis epesi, ikwaf anama atona God neseꞋepana ipeꞋ.” 39EaꞋ Jisas naꞋipasa anom basef womun etin wapotiꞋ naꞋi, “AꞋi enin epen naep maseꞋani laꞋifinama nihiꞋambaman eaf enin epen naep maseꞋani? OwaꞋetin. Atuwasi esis bias sondakolas dogwas sefeꞋ sowala etin kwambiwag. 40Epes sandaꞋ skul etini ina sape dambes sikilaꞋ tisa asasinai, owaꞋ. Esis sandaꞋ skul sambefan eaꞋ, sotaga naꞋama etin siꞋi tisa asasinai. 41DeiꞋ maina ipeꞋ pati usan saꞋunai nape naep sahin owan ipeꞋisi, eaꞋ ipeꞋ owaꞋ pegawa hapataf luꞋunai nape naep ipeꞋimi? 42DeiꞋ maina ipeꞋ ataꞋ paꞋipa alupisi paꞋi, ‘Owalome, aeꞋ aꞋi iwafamenana usan saꞋunai nape naem ineꞋinai.’ EaꞋ ineꞋ hapataf luꞋunai anama nape naep ineꞋimi. IpeꞋ malogof biamipei pambasoꞋmami. IpeꞋ ataꞋ piliꞋ pewafa hapataf luꞋunai nape naep ipeꞋimi, ma piti andeandeꞋ pewafamenan usan saꞋunai nape naep alupisi ipeꞋisi.

Lawag aonai nola gwaꞋaimi awami

(Mt 7:17-20, 12:33-35)

43Lawag buꞋunai ina nola gwaꞋaimi awami, owaꞋ. EaꞋ naꞋama etin lawag aonai ina nola gwaꞋaimi buꞋwami, owaꞋ. 44ApeꞋ mati gwaꞋaimi mailami, mogawa lawah buꞋwami awami. ApeꞋ ina mola suꞋutip fik siꞋi ahip anona mandof higataunai, owaꞋ. EaꞋ ina mola suꞋutip wainim anona mandof pipiꞋembin, amama wapotiꞋ owaꞋ. 45Epes naꞋama etin. Epes buꞋwasi, esis ukup buꞋwami mapeis ukup asasimi sawalapa waf buꞋunai. EaꞋ epes awasi waf hianai aonai napeis ukup asasimi. EaꞋ sawalapa waf aonai atona. DeiꞋ main, waf buꞋunai aonai nape siꞋina ukup asasimi, anama atona deiꞋ malogof mawalapana nawisi andeꞋ.

Waf biefina salaꞋ ifagw

(Mt 7:24-27)

46DeiꞋ maina ipeꞋ paꞋi aeꞋ Dembiwei, Dembiwei, eaꞋ ipeꞋ owaꞋ pila malogel aeꞋanai? 47Emi egafis sifiꞋmai aeꞋ sieila malogel aeꞋanai, deiꞋ aeꞋ indilaꞋwifa waf ananinai ma ipeꞋ pegawana. 48Epen inima siꞋi anona aman nalaꞋ ipati. Anan nandoma olalef mowala gani etap owin otamba maꞋoma. EaꞋ nalaꞋ ipat netawa etap anama otambaiguma laꞋifiguma. EaꞋ asaf luꞋunai nalai, walemb nawisi luꞋuna embel koloꞋwalami mafeꞋ, ipat ina nandagwamba, owaꞋ. DeiꞋ main? Aman anama nandaꞋana laꞋifina. 49EaꞋ emi egefin nameꞋ basef aeꞋami owaꞋ nilam, inima siꞋi anona aman nalaꞋ ipat falafunai. Anan nandaꞋana nalaꞋana etin natoma etap atona ilif. EaꞋ anom nimeguf mafeꞋ eaꞋ walembeh mawisi embel magwaleꞋana nowa aona hiꞋalana.”

Copyright information for AOJFILIFITA